mi

mi (-mi, -mi-) (senovinė enklitinė ar proklitinė forma) pron. pers. 1 prs. 1. man: Anas atsiunčia mi ko Zt. Iš to mi auga džiaugsmas KN13. Sveikatą sumigrąžinai (man sugrąžinai) brš. Nemigail (man negaila) BBPvP3,1. Gaili mi minios Ev. Nemiramu žemėj brš. Niekada nemidavei ožį BtLuk15,29. Nemimielas svietas brš. Rėdyk, o pamiklyst neduok brš. Ne taipo saulė žemę džiovina, kaip griekai sylą ižmisekina KN35 2. mane: Ans mi gano KN28. Komidel apleidai? SE262. Kodel mi apleidai? BtMt27,46. Su rūpesčia mi ieškojai brš. Jis užmistoj (užstoja mane) ArchIV7. Nesang buvaim (buvai mane) paduksinęs brš. Te nemiginegandina mane (te mane gi negandina) teipag nieko griekas, nei sąžinė mano MP159. Apmilankyk, su dovanoms išmirėdyk brš.